2012-03-20

RIMANTUI ANTANUI SKAISČIUI- 70




















Rimanto jubiliejaus paminėjimas prasideda šv. Mišiomis Katedroje. Po mišių giminės, pažįstami, draugai, kolegos renkasi greta esančiose Sąjūdžio patalpose. Sveikinimai, poetiški palinkėjimai, gėlės, dovanėlės - Rimantui. Muzikuoja Trakų Vokės ansamblis. Rimantas nuoširdžiai visiems dėkoja ir pažada nemažinti tempo, nes daug darbų dar nepadaryta. Visi jam linki ilgiausių metų ilgiausių ...

Reportažas nuotraukose.



Gimiau 1942m. kovo mėn. 19d. Kupiškio raj. Stubūrų kaime pažangaus ūkininko Povilo Skaisčio ir žmonos Emilijos Medžiūtės šeimoje. Kūdikystėje likau našlaitis. Mane augino močiutė Magdalena Mėdžiuvienė. Po metų tėvas vedė antrą žmoną Emiliją Likaitę, pas kurią augau iki 1949 metų, iki jos ištrėmimo į Sibirą. Trėmimo naktį su dviems metais jaunesniu broliu Vitaliumi slapstėmės pas kaimynus miegodami klėtyje aruode ant grūdų, taip išvengdami tremties. Dėka gerų kaimynų likome gyvi, nes tolimą Irkutsko sritį ne visi vaikai pasiekė gyvi. Vėliau augome pas savo močiutes. Tėvą Povilą Skaistį, aktyvų šaulį, 1941 metų sukilimo Antašavos būrio vadą jau 1944 metais nuteisė 10 metų kalėjimo. Kalėjo Intos, Uchtos lageriuose. Tikėjimas, Viltis ir draugystė su Monsinjoru Kazimieru Vasiliausku padėjo išlikti, išgyventi badą, šaltį ir grįžti į Lietuvą, su sąlyga, kad ne į savo namus ir ne į Lietuvą. Su žmona Emilija ir sūnumi Vitaliumi tėvelis nelegaliai apsigyveno Joniškyje pasistatė namus. 1978 metais išėjo į Amžinybę nesulaukus Nepriklausomos Lietuvos.

Aš augau, mokiausi močiutės Magdalenos Mėdžiuvienės šeimoje Ūsiškio vienkiemyje Panevėžio rajone. Baigiau Subačiaus vidurinę mokyklą. Mokykloje plėčiau akiratį bendradarbiaudamas Kupiškio rajoninėje spaudoje. Vėliau įstojau į Ž.Ū. Akademiją žemėtvarkos specialybę. Baigęs akademijos pirmą kursą, 3 metus tarnavau armijoje Vologdoje, saugodamas kalinius juos pervežant žemės, vandens ir oro linijomis. Po karo tarnybos tęsiau studijas Ž.Ū.A. 1970 metais baigiau Ž.Ū.A. ir pagal paskyrimą dirbau želdynų ir tertorijų projektuotoju Vilniaus žemėtvarkos projektavimo institute. Vėliau dirbau dujinių įrengimų derinimo valdyboje, UAB „Čečeta“. Nuo 1996 -2005 metų dirbau valstybės tarnyboje Vilniaus m. Panerių seniūnijoje seniūno pavaduotoju.

1970 metais sukūriau šeimą. Vedžiau tremtinę Oną Mockutę. Užauginome tris vaikus. Visi turi aukštąjį juridinį išsilavinimą. Sūnūs Gediminas ir Audrius nuo 1989 metų Šaulių sąjungos nariai, Parlamento gynėjai. Dukra Ieva judėjimo už NATO plėtrą aktyvistė. Su žmona į Tėvynės Sąjungos gretas įstojome 1994 metais. Tam ruošiausi seniai, nes buvau visuomenininkas. Gyvenimo pažinimo mokytojais ir asmeniniu veiklos pavyzdžiu man tapo dėdė mokytojas, buvęs ikikarinės Lietuvos karininkas Povilas Mėdžius ir dėdė Juozas Mėdžius, poetas kurie jaunystėje man įteigė, kad prievartos sistema ilgai nesilaikys, ji bus pasmerkta žlugti.

Studijuodamas Ž.Ū.A. trečiame kurse, kaip aktyviai sportuojantį ir rašinėjantį į studentišką spaudą, Žemėtvarkos ir Hidromelioracijos fakultetas mane išrinko studentų profsąjungos pirmininku. Vadovauti sekėsi neblogai, fakultetas mokslo, saviveiklos ir sporto srityje buvo pirmaujantis Akademijoje. Antrais darbo metais profsąjungoje, fakultete įvykdžiau perversmą komjaunimo veikloje. Mano iniciatyva fakulteto komjaunimo sekretorius, studentų nemylimas pagyrūnas, Juozas Baltaduonis nebuvo perrinktas antrai kadencijai. Tai buvo didžiulis smūgis Dekanatui.

Vėliau, dirbdamas Žemėtvarkos projektavimo institute, aktyviai rašiau į respublikinę spaudą želdynų projektavimo temomis. Pastoviai bendradarbiavau ir diskutavau su skulptoriais, architektais, nes laisvalaikiu uždarbiavau dirbdamas akmentašiu Užupio skulptūrų dirbtuvėse. Pabendravęs ir prisiklausęs menininkų laisvos minties, drąsiai pasitikau Sąjūdžio 1988 metus. Tuo metu, dirbdamas Dujinių įrengimų derinimo valdyboje inžinieriumi, tapau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo delegatu. Giminėms ir draugams platinau Sąjūdžio spausdintą žodį. Tai buvo galimybė pasipriešinti Sistemai, nuo kurios nukentėjo tėvai, mano darbo karjera. Pamenu, dirbdamas Žemėtvarkos projektavimo institute, gavau pasiūlymą eiti Čepkelių raisto direktoriaus pareigas. Sutikau. Bet greitai teko nusivilti. Aplinkos apsaugos ministerija gavo iš Varėnos rajono partijos komiteto atsakymą, kad esu nepatikimas, nes tėvas buvo politkalinys. Vėliau siūlė vyriausiojo projekto inžinieriaus pareigas. Ir vėl tas pats neigiamas atsakymas.

Mano svajonė tarnauti Valstybei, Tautai išsipildė Nepriklausomoje Lietuvoje. 1986 metais laimėjau konkursą į valstybės tarnybą ir tapau Vilniaus miesto Panerių seniūnijos seniūno pavaduotoju. Šiam žingsniui paskatino Seimo narė Elvyra Kunevičienė. Už tai aš esu jai dėkingas. Dirbdamas seniūnijoje pirmasis mieste įgyvendinau šias iniciatyvas : pradėjau organizuoti gražiausių sodybų ir įmonių organizacijų geriausiai tvarkomų teritorijų konkursus, vėliau nugalėtojus pagerbdamas Derliaus šventėje. Vilniaus mieste vienas iš pirmųjų tapau visuomeninio judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ kūrėjų, Panerių skyriaus pavaduotoju, pirmininku. Vienas iš pirmųjų paskatinau Vilniaus miesto Trakų Vokės mikrorajone bendruomenės įsikūrimą – savivaldos pamatą ir seniūnijos pagalbininką. Padėjau sukurti bendruomenės įstatus, kurie tapo pavyzdiniais respublikoje. Pirmasis Vilniaus mieste seniūnijos mastu pradėjau organizuoti iškilmingą Kovo vienuoliktosios minėjimą į jį pakviečiant ir mokyklų moksleivius. Seniūnijos mastu pradėjau organizuoti rankdarbių konkursus įvairiose gyventojų amžiaus grupėse.

Būdamas Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubo nariu, iškėliau idėją, subūriau komandą ir organizavau moksleivių tarpe Panerių ir Lazdynų seniūnijose rašinių, piešinių, tautinių dainų konkursus. Šįmet vyks jau eilinis šešioliktasis konkursas. Konkursų prizininkams ir dalyviams kasmet organizuoju pažintinę – poilsinę kelionę į Lietuvos pajūrį. Tuo skatinu pažinti ir pamilti savo kraštą, jo istoriją ir tapti savo krašto tūkstantmetės istorijos kūrėjais.

TS – LKD partijoje jau eilę metų esu grupės seniūnas. Šiame darbe išminties ir patirties sėmiausi iš šių partijos bičiulių : Gedimino Kaluinos, Algimanto Zolubo ir kt. Mano iniciatyva partijos Lazdynų skyriuje pradėjome sveikinti padėkos raštais jubiliatus, organizuoti išvykas į Trakus, Trakų Vokę, Kernavę ir kitur. Esu aktyvus Vilniaus Kupiškėnų klubo narys. Kitų Kupiškėnų klubo narių pavyzdžiu akmeniniu atminimo paminklu 2008 metais įamžinau buvusią savo tėvų sodybos vietą Stubūrų kaime. Stubūrų kaime Žybartas Simonaitis suprojektavo ir renkame lėšas paminklo, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti statybai. Esu iniciatyvinės grupės narys, renkant žinias apie Salamiesčio apylinkėse pokaryje veikusius ir žuvusius partizanus. Genocido ir rezistencijos centrui įtekta paraiška paminklo statybai, įamžinant jų atminimą.

Dirbdamas Panerių seniūno pavaduotoju, inicijavau paminklo statybą Aukštuose Paneriuose švietėjo – knygnešio Enzio Jagomasto nužudytos šeimos atminimui. Vilniaus miesto savivaldybėje tarpininkavau, A.Paneriuose sušaudytų savanorių - Plechavičiukų, paminklo statybai .

Dirbant Panerių seniūnijoje buvau Trakų Vokės bendruomenės pirmininko pavaduotoju. Vėliau tapau bendruomenės Garbės nariu. Esu buvęs Lazdynų bendruomenės pirmininko pavaduotojas. Esu bitininkas mėgėjas.

Mano devizas – tarnauti ir padėti kitiems, dalintis džiaugsmais ir jų rūpesčiais. Žmonėse matyti šviesiausias gyvenimo puses, jas parodyti kitiems. Tai ir yra mano didžiausia gyvenimo laimė.

1

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą