TRAKŲ VOKĖ IR SENIEJI TRAKAI

Senuose Trakuose aplankėme senąją bažnyčią. Onutė G. papasakojo apie Vytauto Didžiojo kelią su skulptūromis, užsukome į Benediktinių vienuolyną. Dalis vienuolių prancūzaičių neblogai išmokusių kalbėti lietuviškai.

Pasididinę šią nuotraukėlę pamatysite beveik visus išvykos dalyvius.

Trakų Vokė – Vilniaus miesto dalis, esantį į pietvakarius nuo miesto centro miesto pakraštyje. Rytuose prateka Vokė. Dabartinę Trakų Vokę sudaro centrinė gyvenvietė su daugiabučiais namais, Juozapo Tiškevičiaus, Andrė, Trampolio ir kitos gatvės.

Yra dvaro sodyba su Eduardo Andrė projektuotu parku, Švč. Mergelės Marijos koplyčia.

Pirmą kartą Vokės vardas minimas 1375 m., kai Prūsijos maršalas Godfridas fon Lindenas devynias dienas siautė aplink Trakus. Tuomet prie Vokės įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo pulkų bei kryžiuočių ordino.

1996 m. Trakų Vokė prijungta prie Vilniaus.

[taisyti]

Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis - istorizmo architektūros paminklas, turintis neoklasicizmo, neogotikos, eklektikos elementų. Trakų Vokės dvaro rūmai statyti 1876–80 m. Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Jono Tiškevičiaus. Statybą vykdė italų architektas L. Marconi. Rūmai restauruoti 1971-1978 metais. Rūmuose išlikę arba pagal likusius pavyzdžius rekonstruoti vertingi interjerai. Dvarą supa upės vingis ir gražus parkas, suprojektuotas garsaus prancūzų architekto Eduardo Fransua Andre. Šiuo metu dvaro rūmus valdo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos renginiams.

Rūmų salės lubų fragmentas. Šiuose rūmuose italai suka filmus. Jie sako, kad viskas panašu į 17 a. Italijos šiaurę, tik nėra kalnų.

Bajorų rūmų direktorius Raimundas Bačėnas labai vaizdžiai pasakojo mums apie rūmus, jų architektūrą, grafą Joną Tiškevičių, bei italų kinematografininkų pamėgtą Trakų Vokės ansamblį ir tikrą, gyvą lietuvišką alų.