MES VENTĖS RAGE

Stoties direktorius Leonas Jezerskas su mūsų pagalba žieduoja zylutę, direktorius su pakilimu skaito paskaitėlę ir t.t.

Trečios mūsų dienos programoje apsilankymas Ventės rage ir jo ornitologijos stotyje. Iš Šventosios per Klaipėdą lekiame į Šilutės rajono Kintus ir Ventę.

Ornitologijos stoties direktorius Leonas Jezerskas mums labai vaizdžiai išdėstė pusiasalio ir Ornitologijos stoties istoriją, paaiškino, beveik iki mūsų pravirkdymo, kad mūsų vieversiukus valgo italai, pasakė kodėl kukuoja gegutės ir daug kitų įdomybių iš paukščių gyvenimo..

Jis sakė, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol ligi galo neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Dabar kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. Paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Turimais duomenimis, 1929 m. Ventės Rage nebuvo apžieduotas nė vienas paukštis. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologinės stoties atvykę žmonės paukščius tik stebėjo. Dėl to 1929 m. ir yra laikomi Ventės Rago ornitologinės stoties įkūrimo metais.

Trumpa Ventės Rago pusiasalio istorija


Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km². Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km²), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.

1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.

Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.

Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30-50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Džiugu, kad Ventės rago ornitologinę stotį kasmet lanko vis daugiau Lietuvos mokyklų moksleivių.

Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galima grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei didžiuliais mariose apsistojusių bei traukiančių paukščių būriais.

Iš Vytauto Jusio ir Leono Jezersko knygos "Ventės ragas".