Netekome kraštietės Genovaitės Vaitiekūnienės

2009 m. liepos mėn. 8 d. Rokantiškių kapinėse atsisveikinome su labai miela mūsų kraštiete Genovaite Siurbikaite - Vaitiekūniene. Baigėsi jos žemiška kelionė. Pragyventas prasmingas gyvenimas, tačiau visi sakome, kodėl jis toks trumpas.
Vaikystę Genutė praleido gimtajame Skapiškyje. Čia 1944 m. baigė pradinę mokyklą, kuri buvo įsikūrusi buvusio Dominikonų vienuolyno rūmuose. Tuoj pat atidundėjo frontas. Sudegė ir mokykla ir jos nameliai. Su gerąja mama Genutė apsigyvena Kupiškyje, kur lanko vidurinę mokyklą.
1948 m. įstoja į Panevėžio medicinos mokyklą, kurią1951 m. baigia, gaudama paskyrimą į Kupiškio ligoninės chirurginį skyrių. Dirbdama medicinos sesele daug širdies ir jėgų skiria pacientams, kurių buvo mylima ir gerbiama.
1973 m. jau su vyru Boleslovu persikelia į Vilnių ir įsidarbina Vilniaus pramonės įmonių poliklinikoje vyr. sesele. Čia dirbo iki pensijos - 1992 m., atiduodama savo ligoniams visą dvasinę šilumą. Ją mylėjo ir gerbė pacientai ir bendradarbiai.
Genutė labai mylėjo gyvenimą ir buvo visų mylima. Su vyru Boleslovu išaugino ir išmokslino puikias dukras Ritą ir Irmą. Sulaukė vaikaičių Vaidos, Žilvino ir mažosios Dominykos, kuriais labai džiaugėsi. Jos meilė visus juos lydės visą gyvenimą ir mažins netekties skausmą.
Šalia Genutės buvo gera ir linksma. Ji visiems stengėsi padėti ir visada su šypsena ...

„Visiems užteko širdy Tavo vietos,
Po kertelę skyrei kiekvienam.
Suskaičiuoti niekas negalėtų
Lobių tų, kuriuos išdalinai“

Į paskutinę kelionę Genutę palydėjo kun. Eitvydas Merkys, kurio mama su Genute buvo artimos draugės ir gražiai leido jaunystės dienas Kupiškyje. Jis malda ir nuoširdžiais žodžiais guodė ir stiprino Genutės artimuosius ir visus susirinkusius.
Genutė lieka mūsų atmintyje kaip šviesus spindulys.
N.K.