2009-02-03

PAS UTENIŠKIUS



Svečiuose pas uteniškius


Sausio 31 d. gausūs Vilniaus uteniškių, aplinkinių kraštiečių klubų atstovų ir iš pačios Utenos širdies bei seniūnijų atvykusių senolių ir jaunimo būriai traukė į Vilniaus dailės akademijos salę paminėti kraštiečių klubo „Indraja“ 20-metį. Nei organizatoriai nei svečiai nesitikėjo, kad ne visiems teks laimė patekti į ankštoką Lietuvos dailininkų „kalvę“. Tikrai verta buvo skubėti, nes renginys išties puikus.
Atvykusius maloniai nuteikė uteniškių-Dailės akademijos studentų darbų paroda. Gobelenai, tapybos, skulptūros ir grafikos darbai rodo, kad gabūs dailininkai Lietuvą džiugins savo kūryba o gal ne tik Lietuvą...
Šventę pradėjo smetoniškų jaunuolių o dabar jau gana garbaus amžiaus senolių kvintetas, puikiai atlikęs dainą „Kaip aras pašautas...“ Susirinkusius pasveikino ilgametis klubo prezidentas Arvydas Šaltenis. Išsamų pranešimą uteniškių tarme apie klubo nueitą kelią padarė Gražina Kadžytė, nesikuklindama pabrėžti savo kraštiečių - užpaliečių indėlį į klubo pasiekimus. O pasiekimai tikrai gausūs. Gal svarbiausia, kad į klubo veiklą įsijungęs gausus jaunimmo būrys, vadinasi pavojaus klubui išnykti nėra..
Susirinkusius džiugino uteniškės –Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės, profesionaliai atlikusios klasikinius muzikos kūrinius. Neišdildomą įspūdį paliko styginių kvartetas. Senas tradicijas turintis uteniškių choras (dalyvavęs visose dainų šventėse) padainavo įvairaus laikmečio lietuviškas dainas. Nepamiršo „Indrajos“ klubo vadovybė apdovanoti nusipelniusių kraštiečių jubiliejaus proga. Išėję Anapilin pagerbti tylos minute.
Gausus sveikinančių Vilniaus uteniškių klubą būrys (tame skaičiuje ir Vilniaus kupiškėnų klubo atstovai) palinkėjo jubiliatams sėkmės toolimesniame darbe puoselėjant savo krašto kalbą, kultūrą ir papročius.
.
Indraja lietuvių mitologijojemitinė būtybė, vandenų laumė, vandens kerėtoja, ragana. Jos pareigos – atskirti šungrybius nuo valgomųjų grybų. Nuo to kilo kai kurių grybų pavadinimas – laumgrybiai, o grybų ratai – laumės ratais.
Vardas Indraja iššifruojamas taip: pirmoji žodžio dalis IND – reiškia vandenį (VAND+AND+IND), o antroji dalis DRAJA – sietina greičiausiai su Druja, tai yra kerėtoja, užkalbėtoja, ragana,
prūsų druvis (žynys), keltų druidas. Tad pirminis Vandens Druja tapo Vanddruja ir sutrumpėjo į Indrają.
Indraja buvo laikoma
Perkūno žmona, bet po nepavykusios santuokos ji tapusi žvaigžde (planeta).
.
Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utenos žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utenos žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą