V E L Y K O S

Mieli kupiškėnai ir svetainės lankytojai !

.

Su šv. Velykom su atgimstančia gamta su pavasariu

Jus sveikina Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė

Filomena Marčiulionienė

V E L Y K O S

detaliau apie margučius žiūrėkite : http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/marguciai.htm

VELYKOS. SIMBOLIKA IR REIKŠMĖ

VELYKOS

- gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis - Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti.

Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas.

Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi (pakrapijami) visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.

Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią - „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo kaukininkai (persirengėliai). Populiariausi personažai: velniai, baidyklės, žydai. Jie stengdavosi išjudinti besimeldžiančius savo sodiečius.

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai Žemaitijoje eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“).

Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.

Trečioji Velykų diena - (Ledų diena). Ji pas mus jau primiršta.

"Ž.Ž"

VELYKĖ
Kupiškėnai (Šepeta) pasakodavo kad Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir
pakrūmėje dažo kiaušinius, kad kiškiukai padeda jai dažyti, parūpina malkų ir verda kiaušinius. Velykė nudažytus kiaušinius sudedanti į vežimėlį ir vežanti geriems vaikams. Vežimėlį traukia kiškiukai. Velykės botagėlis saulės spindulių". Sudeikiuose ji „važinėjo su aukso karieta, širmais žirgais riestais kaklais". Suvalkiečių Velykė baisi, panaši į raganą ji važiuodavo nakčia, pasikinkiusi „vaško kumelaitę kanapine uodegaite, snarglių vadelėmis, kručko ratukais" jeigu dieną važiuotų, saulė sutirpdytų kumelaitę, vežimėlis suirtų, margučiai išbyrėtų, kiaulės suėstų ratukus.
Nepamatydavo Velykų bobutės ir kitų Lietuvos vietų vaikai: tai nespėja įeiti į vidų, tai padeda ant palangės ir nuvažiuoja su vežimėliu ar rogutėmis, tai vaikai, išgirdę dardant ratukus, nesuspėdavo pribėgti prie lango.
Kupiškėnai vaikai, „norėdami pamatyti, kokia gi yra ta Velykė, net visą naktį nemiega, kad pamatytų, kada ji dės jiems kiaušinį ant langelio. Kai per naktį išvargęs užsnūsta, kaip tik tuo metu ir atsiranda kiaušinis ant lango prie pat lovelės".
Kartais Velykė eidavo pėstute su balta skaryte ir balta prijuoste, į kurią susidėjusi neša margučius (Sudeikiai). 1935 m. Antašavos apyl. (Kupiškio raj.) vaikai Velykę matė. Ji ėjusi per laukus, apsitaisiusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą driekėsi įvairiaspalviai kasnykai ir plevėsavo pavėjui. Velykė nešėsi pintinėlę, apipintą žalumynais, papuoštą margomis gėlytėmis, pilną margučių. Vaikai džiaugsmingai šaukė: „Ateina Velykė, ateina!"

Šventėme Kovo 11

Lietuva antradienį minėjo 18-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas.
Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Seime vyko iškilmingas posėdis. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje surengta trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, vyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir trijų valstybių karinių orkestrų paradas. Šventinius renginius užbaigė Latvijos, Lietuvos ir Estijos karinių pučiamųjų orkestrų parodomoji programa ir koncertas "Šaukiu aš tautą" sostinės Katedros aikštėje.
















Šventiniuose renginiuose apsilankė ir Vilniaus kupiškėnai, bet vieni buvo per toli, kiti per greiti, todėl į foto objektyvą pateko tik keli.

Foto nuotraukose matote šventės momentus. Pasižvalgę pamatysite mūsų paraduojančius ir saliutuojančius karius, tolumoje valdžios vyrus ir moteris. Čia rasite DLK laikų šarvuotus karius ir trijų Baltijos valstybių paraduojančius ir muzikuojančius orkestrus.

Kapelijų varžytuves laimėjo Kupkėmis

"Gero ūpo" laidoje kapelijų varžytuvėse nugalėjo "Kupkėmis" iš Kupiškio. Stiprus jo varžovas - "Dainoriai" iš Baisogalos, Radviliškio rajonas.

Jei norite pamatyti ir paklausyti ieškokite šiuo adresu :(teks palaukti apie 10 min. iki pasikraus)

http://media2.lrt.lt:8811/media/ltv/20080307_2110_Gero_upo_s1.mp4

Reginos Bliekaitės kūryba Verkiuose

Vilniaus kupiškėnų klubo narė architektė Regina Bliekaitė pakvietė mus visus į Mokslininkų rūmus Verkiuose, į savo dailės darbų parodos atidarymą. Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė atidarydama parodą pasakė, kad priimti jos darbus į rūmus paskatino ir Reginos indėlis restauruojant tuos rūmus.




Apie Reginą, jos kūrybą kalbėjo ir ją sveikino kurso draugai, buvę bendradarbiai, "ruonių" klubo kolegos, profesijos draugai : Skulptorė Tamara Janova, architektai Algis Juozas Knyva ir Žibartas Simonaitis, Boleslovas Vaitiekūnas, Stasys Povilaitis.
Vytautas Ikomas su ansambliuku atliko keletą įmantrių vokalinių numerių. Nuo jų neatsiliko "ruonis" Stasys Povilaitis.

info

PRANEŠIMAS SVETAINĖLĖS LANKYTOJAMS

Vilniaus kupiškėnų klubo internetinio dienoraščio bendradarbiu su administratoriaus teisėmis paskirtas Vidmantas Tubelis.
ADMIN Albinas Čiurlys

Paminėjome kraštietį Kazį Šimonį

Vilniaus kupškėnų klubas paminėjo savo kraštiečio dailininko Kazio Šimonio Jubiliejų. Prisiminimais, pamąstymais dalinosi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, Violeta Aleknienė, Irena Eigelienė, Liucijus Šimonis, Rūta Šimonytė- Mikučionienė, prof. Jonas Minkevičius ir Vidmantas Jankauskas.
Muzikinėmis valandėlėmis mus džiugino Elenutė, Gaila ir Arvydas Kirdos.


Čia Šimoniukų šeimyninė nuotraukėlė. Kitoje šeimyninėje nuotraukoje- visi kurie matė gyvą Kazį Šimonį.




Čia, su gražiu jubiliejumi pagerbiama klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė.










Filomena pradeda mūsų kraštiečio Kazio Šimonio paminėjimo vakaronę.


Su smuikeliu - Elenutė K.