2008-02-12

Vilniaus kupiškėnai - SIGNATARŲ NAMUOSE IR KARINIAME PARADE





2008.02.12 Vilniaus kupiškėnai gausiai rinkosi į SIGNATARŲ NAMUS. Mūsų pulkas buvo per didelis, teko jį padalinti į dvi dalis. Muziejaus gidės Rasa Ivanauskienė ir Vilija Luneckaitė veda mus per muziejaus kambarius įdomiai dėstydamos to laikmečio istoriją. Po poros valandų, atsisveikinome su muziejumi, širdyse ir galvose išsinešdami garbingą to laikmečio dvasią. Mus nustebino faktas, kad Emilija Vileišienė paėmusi į pagalbą du vyrus ėjo pas vokiečių generolą reikalauti nuimti mieste iškabintus plakatus, kuriuose buvo parašyta Vilnius lenkų kultūros brangakmenis. Generolas gavęs gerą istorijos pamoką, sukomandavo nedelsiant plakatus nukabinti. Pasirodo buvo tuomet drąsių moterų. O ar nereikėtų jų dabar ?









1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį Lietuvą nepriklausoma valstybe. Lietuvos Taryba – tai tautą atstovaujanti institucija, išrinkta 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje. 1917 m. rugsėjo 22 d. lietuvių konferencija baigė darbą. Savo darbą ji organizavo remdamasi parlamentinės institucijos veiklos principais. Pirmasis posėdis įvyko 1917 m. rugsėjo 24 d. Pagrindinis Tarybos finansavimo šaltinis buvo labdaros organizacijų skiriamos lėšos ir Lietuvos katalikų bažnyčios finansinė parama.

Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas Štralio name Vilniuje, Didžiojoje g. 30, bute Nr. 2 (dabar Pilies g. 26; Sąjūdžio laikais prigijo Signatarų namų pavadinimas), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko A. Smetonos kabinete. Akto priėmimo ir pasirašymo aplinkai atkurti svarbių duomenų suteikia surasti šios draugijos inventoriaus sąrašai bei spaudoje publikuota nuotrauka.Jų dėka įmanoma detaliai rekonstruoti šio kabineto interjerą.

Akto priėmimo datą – 1918 m. vasario 16 d. – reikėtų laikyti atsitiktine, o ne nulemta subjektyuvių faktorių. Tačiau tai nereiškia, jog pats Akto priėmimas irgi buvo atsitiktinis: Lietuvos Taryba sugebėjo tinkamai išnaudoti palankią Lietuvai tarptautinę konjunktūrą, susiklosčiusią 1918 m. vasario mėnesį.

Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas buvo suformuluotas ne iš karto, o formavosi palaipsniui. Jo kilmės šaltiniais buvo 1917 m. lietuvių konferencijos Vilniuje rezoliucija, Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. aktas, 1918 m. sausio 8 d. Tarybos priimta nepriklausomybės skelbimo formuluotė, tų pačių metų vasario 1 d. Keturių opozicijos ( J. Vileišis, S. Narutavičius, S. Kairys, M. Biržiška) pateikta jos redakcija bei Tarybos sudarytos komisijos ir opozicionierių suredaguota, su Tarybos dauguma suderinta ir 1918 m. vasario 15 d. posėdyje patvirtinta formuluotė. Visi čia paminėti dokumentai buvo Lietuvos Tarybos narių kolektyvinio darbo rezultatas.

Nepriklausomybės aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai abėcėlės tvarka. Išimtis buvo padaryta J. Basanavičiui, pagarbos vardan suteikiant jam teisę pasirašyti pirmajam. Iki šiol tebėra nepatvirtinta Tarybos nario D. Malinausko pavėlavimo į pasirašymo procedūrą versija.

Vasario 16 d. aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba Berlyne leistuose laikraščiuose Vossische Zeitung (1918 m. vasario 18 d.) ir Taegliche Rundschau (1918 m. vasario 19 d.). Šis dokumentas Vokietijoje atsidūrė vokiečių kareivio socialdemokrato Oskaro Vėrlė (Oskar Woehrle) dėka. Be to, dar du Akto tekstai oficialiai buvo įteikti Vokietijos valdžios atstovams Lietuvoje. Visi jie, greičiausiai, buvo pasirašyti Lietuvos tarybos narių. Tikėtina, jog vokiškasis Vasario 16 d. akto variantas iki šiol saugomas kuriame nors Vokietijos archyve.

Lietuvoje karo cenzūra neleido viešai paskelbti Tarybos priimto Nepriklausomybės akto. M. Kuktos spaustuvėje surinktas Lietuvos aido 1918 m. vasario 19 d.numeris su šio dokumento tekstu vokiečių kareivių buvo išbarstytas, slapta suspėjus atspausdinti tik kelis šimtus egzempliorių. Todėl Akto tekstas P. Klimo iniciatyva buvo atspausdintas lapeliuose ir nelegaliai išplatintas Lietuvoje.

Priėmę Vasario 16 d. aktą, Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du jos egzempliorius: originalą ir dublikatą.Originalas, skirtas reprezentuoti šį istorinį įvykį, buvo atiduotas saugoti J. Basanavičiui. Nuo pat pasirašymo momento Akto originalas nebuvo paviešintas. Spaudoje apie jo egzistavimą pirmą kartą buvo užsiminta 1933 m. Koks šio dokumento tolesnis likimas – nežinoma. Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe.

Akto dublikatas Lietuvos Tarybos sekretoriate buvo saugomas iki 1918 m. lapkričio 25 d., kai jį kartu su Tarybos posėdžių protokolais pasiėmė P. Klimas, kuris ruošė dokumentus publikuoti. Pas jį dublikatas išbuvo iki 1925 m. vasario 18 d., kol buvo perduotas Prezidento kanceliarijos archyvui. Šiame archyve jis buvo saugomas iki lemtingosios Lietuvai 1940 m. birželio 15 d. Tolesnis Akto dublikato likimas nežinomas.

Vasario 16-osios akto likimo versijos, galinčios pretenduoti į hipotezes, skirstytinos į dvi grupes pagal tai, kurio Akto egzemplioriaus – originalo ar dublikato – likimą jos bando atskleisti. Iki šiol nei viena iš jų negali būti pripažinta visiškai faktais pagrįsta ir patvirtinta.

2008-02-10

Sveikiname Klementiną Vosylytę



Klementina Vosylytė gimė 1938 m. vasario 8 d. Bakšėnuose, Kupiškio r. 1960 m. baigė Vilniaus u-tą. Nuo 1960 m. dirba Lietuvių kalbos institute.

K. Vosylytė 1973 m. apgynė disertaciją „Lietuvių kalbos lyginamieji frazeologizmai“. Kartu su kolegomis parengė „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyną“ (1963), rinko duomenis „Lietuvių kalbos atlasui“, paskelbė straipsnių iš leksikologijos, frazeologijos, kalbos kultūros. Vadovavo žodžių rinkimo ekspedicijoms Kupiškio krašte. „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekai užrašė apie 50 000 žodžių.

1985 m. išleido „Lietuvių kalbos palyginimų žodyną“. Parengė „Kupiškio tarmės žodyno“ I t., drauge su kitais rengia – „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

Vosylytė, baigusi vidurinį mokslą Kupiškyje, pasirinko studijas Vilniaus u-to Filologijos fakultete. Tokį pasirinkimą lėmė jos tetos Bronės Vosylytės, ištikimos prof. Juozo Balčikonio bendražygės žodis ir pavyzdys. Baigusi u-tą, K. Vosylytė pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje. Padirbusi Toponimikos grupėje, perėjo dirbti į Žodynų sektorių: pradėjo rašyti akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ tekstą. Rašė perleidžiamų I ir II, paskui IX, X, XII tomų tekstą, redagavo XII-XV ir XVIII tomus. Už darbą prie šio lituanistikos veikalo 1996 m. K. Vosylytė kartu su kitais apdovanota Lietuvos mokslo premija. Žodynininkės triūsas buvo įvertintas ir Kultūros ministerijos – 1998 m. ji buvo apdovanota Karaliaus Mindaugo medaliu.

K. Vosylytė kartu su K. Morkūnu sudarė knygą „Bronė Vosylytė. Kelias į didįjį Žodyną“ (2002).

Vilniaus kupiškėnai sveikina dr. Klementiną Vosylytę su gražiu jubiliejumi ir linki tolomesnės kurybinės sekmės.

2008-02-08

Kupiškio krošto dainuška

Foto iš www.kupiskis.com

Dainuška apie Kupiškį

Kupiškio miestas vėnodai ištiestas,

Tarp kalnalių ir upėlių viseip kaip išriestas.

Platumo, ilgumo saikiai nustatytas,

Žolynėliais ir medėliais gražiai išrėdytas.

Par vidurį miesto taka srauni upa,

O ji yra pavadinta no senybas Kupa.

Kupos kruntai aukšti, moliu šlipavoti,

Alksnių, karklų ir žilvičių bromai iškraiglioti.

Ogi, Kupiškio miestas slaunas visam krašti,

O garsieji jo kermošiai rundami ir rašti.

Apylinkės žmonas važiuoja nekviesti,

Važa lošinius ir kumpjus, ir sūrius, ir sviestų.

O arklių žvingimas ir žmonių šnekumas –

Vieni parka, kiti maino ir prastus ir kuinus.

Ogi, Kupiškio miestas yra labai slaunas –

Niekai prėš jį plati Ryga ir Vilnius, ir Kaunas.

Ogi tų pauporių ailios bagalinas,

O ubagų gėsminykų susadį grundinas ...

Vieni poteriauja, kiti giesmas traukia

Ir visi ištiesį runkas išmaldos laukia.

O prė turgaus, aikštaj yr Majaucko būda :

Ti žmonių kirbinąs juda, tinoj groja dūda.

Ko tik raikalausi, ko norėsi – gausi,

Kiek derėsi, tiek mokėsi ir neapsigausi.

Visokių pasūdžių, armonikų, dūdžių,

Smuikų, klernotų, lumzdėlių ir molinių dūdų.

Oblių, žirklių, peilių, pūgaunykų, drailių.

Grųžtų ir dišliokų – drūtų, bukų, smailių, -

Komanų, linciūgų, pavalkų ir lunkų,

Kilpų, odų, posagų ir raudonų stūgų ...

Ročiupjo upėlis par laukus vingiuoja,

Išsirungys kaip vijūnas sau Kupon ringuoja.

Aukštupjo upėlys skardžiais vingiais sukas,

Par piliokalnį sau šniokšdamas unt Lavenį brukas ...

Netoli už miesto možas ežerėlys,

Sausoj vietoj, unt kalnalių gražus beržinėlys –

Slaunas suvajimas apylinkės krošto,

Ti suplaukia daug jaunimo garsaus ir unt rošto.

Ogi, Kupiškio miestas yra viseip slaunas –

Niekai prėš jį plati Ryga ir Vilnius, ir Kaunas.

2008-02-04

Klubo ataskaitinis - 2008.02.03

Fotoreportaže matote : Sveikinamą - Liną Vidugirį, kalbantį klubo finansų šefą Teofilį Čiurlį, naujai išrinktą klubo valdybos narę Reginą Tubelienę, labai rimtai nusiteikusią klubo valdybą su prezidente Filomena Marčiulioniene, Vytautę Eidukaitienę visus vaišinančią skaniais blyneliais, paslaptingą kaukėtą damą, norinčią įsirašyti į klubą ir kviečiančią palydėti žiemą (gal tai Valdereza Simonaitienė) ir kitus sueigos vaizdelius.










Pirmininkaujančio Vytauto Pivoriūno kviečiami į tribūną kilo ir mintimis dalinosi Žybartas Simonaitis, Eugenija Didžiariekienė, Jonė Žebrytė, Albinas Čiurlys, Onutė Gasparavičiutė, Jonas Vizbaras, Regina Bliekaitė.





Vilniaus kupiškėnų klubo 2007 metų veiklos ataskaita

Nepastebimai prabėgo, tiesiog praūžė, dar vieni metai. Mūsų klubui aišku buvo neeiliniai metai. Bet apie viską iš eilės.

Sausio mėnesį susirinkome linksmai nusiteikę, vis tik Naujųjų metų pradžia, pas mus svečiuose Raskilos klubo atstovai, padainavo ir ratelių šokių pamokino. Buvo smagu pradėt Naujuosius metus gerai nusiteikus. Bet ta gera nuotaika ne taip ilgai tęsėsi. Brendo mintis, kad klubą reikia registruoti valstybės įmonėje Registrų centras, kuriame sukaupta visa informacija ir apie fizinius ir apie juridinius asmenis. Registracija suteikia galimybę turėti savo atsiskaitomąją sąskaitą, antspaudą ir pan.

Natūralu, kad kilo sumišimas ir nerimas. Bet tai jau praeityje. Prasidėjo klubo įstatų svarstymas, derinimas, pasiūlymai ir pan. Jei trumpai apie šitą procedūrą, tai kovo mėn. jau klubui buvo pristatomas pakoreguotas įstatų projektas svarstymui, o balandžio 1 d. visuotinis susirinkimas priėmė įstatus, balsavimo būdu išrinko klubo valdybą ir prezidentą – valdybos pirmininką. Į valdybą buvo išrinkti Teofilis Čiurlys, Vytautas Pivoriūnas, Filomena Marčiulionienė, Žybartas Simonaitis, Liucija Venclovaitė. Pagal surinktų balsų skaičių klubo prezidente buvo išrinkta Filomena Marčiulionienė. Išrinkta ir revizijos komisija, jos nariai: Jolanda Pilkauskienė, Regina Blėkaitė, Aleksandras Vaitiekūnas. Tenka padėkoti žmogui, kuris nežinia kiek kilometrų subėgiojo ir kiek batų nuplėšė, kol visi popieriai buvo sutvarkyti ir sėkmingai priduoti Registrų centrui. Tai Žybartas Simonaitis, kuris sėkmingai atliko darbą iki balandžio 25 d. ir dar liko 3 darbo dienos 2 procentų pervedimui. Užtat turim ir rezultatą – savo sąskaitoje jau turim šiek tiek pinigų.

Gegužės mėnesį domėjomės ar sveikatai nekenkia maisto produktai iš genetiškai modifikuotų augalų. Apie tai pasakojo savo srities žinovas dr. Kęstutis Sasnauskas.

Šie metai klubui, kaip pradžioj minėjau buvo neeiliniai metai dar ir tuo, kad buvo išleistas pirmasis Kupiškėnų enciklopedijos tomas, tai aišku enciklopedijos sudarytojo Vidmanto Jankausko ir jo komandos triūsas. Pirmiausia ji buvo pristatyta Kupiškyje, o mes Vilniuje organizavome pristatymą Karininkų ramovėje birželio 1 d. Visada pirmas blynas būna prisvilęs, neturėta patirties tokio tipo renginiui organizuoti, bet jei per daug nesikabinėjant, tai renginys buvo pusė bėdos, visai neblogas, tik aišku reikėjo reklamuoti per Lietuvos radiją, kurį daug žmonių klauso. Dalyvių būtų atėję daugiau.

O kad enciklopedija populiari, tai niekas to nepaneigs, visi jau nusipirkę, net mažuose miesteliuose. Mes, klubas didžiuojamės, kad Vidmantas Jankauskas yra klubo narys ir dar yra keli jo uolūs talkininkai.

Birželis gražus vasaros mėnuo, todėl nuspręsta nesėdėti Jakšto 9, kai gamta tiesiog prašosi keliauti, pramogauti. Pasirinkta labai graži Vilniaus vieta – Belmontas, tai prancūziškojo malūno kompleksas ir šalia jo esantys Pučkoriai, garsūs savo atodanga ir nepaprastu gamtos grožiu. Manau šia išvyka visi liko patenkinti, nes pabuvome ne tik kartu, bet pabuvom su gamta ir jos unikaliu grožiu, tai duoda jėgų ir noro kuo daugiau pamatyti.

Liepos 26 d. susiorganizavome švęsti Petro Pečiūros 80 metų sukaktį. Juk tai žmogus, kuris mūsų klube garsus tuo, kad jis yra knygos „Keliai veda Kupiškin“ sudarytojas ir daugelio knygų autorius. Mes manom, kad geras buvo mūsų pasibuvimas, kitaip ir kitoje aplinkoje. Dar liepos mėn. ir dalis klubo narių rugsėjo mėn. keliavo į Lenkiją. Šitą kelionę sumanė kupiškietė iš Kauno Irena Eigelienė. Aplankėme Gdanską, Griunvaldą, Sopotą, Šv. Lipką. Kelionės įspūdžius rugsėjo mėn. pasakojo klubo keliauninkai: Vanda, Albinas, Teofilis.

Spalio mėn. aplankėme labai jaukų, labai mielą, gražioj senamiesčio vietoj įsikūrusį Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejų. Abu jie buvo tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui. Marija 1906 m. atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną – lietuvybės židinį. Dabartinė direktorė Alma Gudonytė papasakojo, parodė kambarius, knygyną, parodė filmuką apie muziejų. Iš tiesų buvo įdomu.

Lapkritis ir gruodis jau tokie tamsūs ir niūrūs mėnesiai, kad kažkur patamsy ir nebenulėksi, todėl buvo kalbėta apie Vėlines, apie senąsias Vilniaus kapines, papasakojo Živilė – žinovė, architektė. O gruody, advento pradžia, mūsų svečias buvo dominikonas vienuolis brolis Pijus, kadangi kupiškėnas kunigas Merkys labai užimtas ir negalėjo ateiti.

Lapkričio 26 d. šventėm Vito Kriščiūno 85 metų sukaktį. Tai žmogus, kuriam likimas lėmė labai daug pergyvenimų, tremtį be teisės grįžt į Lietuvą. Ir kaip matom žmogus išliko tvirtas, švelnus be jokio pykčio ar neapykantos. Praleisti tokį gimtadienį buvo tikrai negalima. Lapkričio 28 d. Gervėčių klubas pakvietė į savo veiklos 20 metų sukaktį. Aš ir Žybartas Simonaitis pasveikinome sukakties proga. Renginys vyko Rotušėje, buvo pakviesta daug svečių, daug sveikintojų, todėl ir užsitesė iki vėlumos. Dar viena šventė – tai Kupiškio gimnazijos 90 metų jubiliejus. Joje iš klubo dalyvavo Žybartas Simonaitis, Romas Gudas, Marija Rudzikienė.

Per visą tą laiką, pradedant balandžio 19 d., vyko valdybos posėdžiai, jų buvo jau šeši. Buvo svarstomi įvairūs tuo metu aktualūs reikalai, tai knygos „Keliai veda Kupiškin“ trečios dalies spausdinimo eiga, lankstinuko maketo rengimas, gimtadienių organizavimas ir kt. Daug laiko sugaišome ir buvo įvairių nuomonių apie lankstinuką. Galų gale mes jį turime. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Parengti tokį, kad atitiktų visų skonius, neįmanoma, todėl galvojam, kad po kiek laiko galima kitą išleisti ar pan. Jį panaudosime ieškodami rėmėjų, eidami į kitus klubus, važiuodami į Kupiškį ir pan.

Negalima nepaminėti to, kad vieno žmogaus dėka, turim Klubo internetinį puslapį arba svetainę. Jį parengė Albinas Čiurlys. Po kiekvieno įvykio iš karto patalpinamas straipsnis, įdedamos nuotraukos. Manau, kad tai geras dalykas mūsų klubui, nes apie mus gali sužinoti visi, kas turi internetą, net užsienyje gyvenantys kupiškėnai ar jų palikuonys. Kiekvieną mėnesį būna 460 apsilankymų. Lankosi apie 250 žmonių.

Paveldo srityje, kurioje paskutiniu metu darbuojasi tik du klubo nariai, tai Gediminas Kaluina ir Žybartas Simonaitis šiais metais, kaip žinote, buvo pastatytas paminklinis akmuo Vėžionių pradžios mokyklai.(organizatorius kauniškis kupiškėnas A. Pėža), įpusėti paminklo statymo darbai Kupiškio pirmajai parapijinei mokyklai. Buvo pasodinta 40 ąžuoliukų ąžuolyne prie Lėvens.

Nuolat stebima knygos „ Keliai veda Kupiškin“ trečios dalies surinkimo, spausdinimo eiga. Šitoje srityje intensyviai darbuojasi P. Pečiūra, Vytautė Eidukaitienė, Vytautas Pivoriūnas ir kt.

Bandžiau išvardinti viską, kur buvome, ką dirbome, kas pas mus lankėsi ir pan. Jei ką pamiršau ir nepaminėjau, o taip gali būti, prašau iš karto sakyti.

Aš nepasakyčiau, kad labai daug padaryta darbų ar kad visai nieko nedaryta. Reikšmingiausi darbai: I Kupiškėnų enciklopedijos tomo pasirodymas (sudarytojo Vidmanto Jankausko nuopelnas), klubo registravimas Registrų centre, klubo lankstinuko išleidimas ir internetinio puslapio sukūrimas.

Galima, aišku, ir pasiteisinti, kad valdyba dirba tik nuo balandžio mėn. ir tai ne visa sudėtim, nes vienas narys – Liucija Venclovaitė iki šiolei į darbą neįsijungė.

Ateityje stengsimės į klubo veiklą įtraukti kuo daugiau aktyvių žmonių, bus geresni ir rezultatai. Reikia kryptingai ir susiplanuoti, pvz. paveldo globos srityje pagal turimas lėšas ir svarbumą ką galima padaryti kitais metais.

Palinkėsiu valdybai kitais metais stengtis dar labiau. Veikla turėtų būti įvairiapusė, kad visiems būtų ir įdomu ir naudinga kraštui. Kitų metų klubo pagrindinė užduotis yra išleisti ir sėkmingai išplatinti knygos „Keliai veda Kupiškin“ trečiąją dalį.

(Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentės Filomenos Marčiulionienės ataskaitinis pranešimas)