Vilniaus kupiškėnai renkasi Šv. Onos bažnyčioje

Kai Nijolė K. ir Gražina K. nuvyko pas Šv. Onos bažnyčios
rektorių kunigą Eitvydą Merkį su Vilniau kupiškėnų pageidavimu apsilankyti bažnyčioje, supratome, kad būsim priimti svetingai ir šiltai. Viltys pasiteisino daugiau negu tikėjomės.
Ūkanotą gruodžio 6 d. popiete, gausus mūsų būrys susirinko bažnyčioje.
Nijolė K. pristatydama mus rektoriui, tarė, kad mes atvykome į vieną gražiausių Vilniaus šventovių, kuri turi stiprius ryšius su Kupiškiu. Ilgai, net 34 metus, Šv. Onos parapijos klebonu tarnavo kupiškėnas kunigas Jonas Morkūnas. Bažnyčios vitražus kūrė kupiškėnas Antanas Garbauskas. Dabartinio bažnyčios rektoriaus tėveliai kupiškėnai, o pats rektorius kupiškėniškai kalba be akcento, nes besimokydamas vasaras leisdavo pas
gimines Kupiškio apylinkėse.
Įdėmiai klausėmės kunigo Eitvydo, išsamios Šv. Onos bažnyčios istorijos ir įdomių pamąstymų apie žmogaus vietą ir prasmę gyvenime. Bažnyčia - tai žmonės, pabrėžė kunigas, jie įvairūs, kaip įvairios plytos įmūrytos į šią gotikinę šventovę. Nors ir nedrąsiai sugiedojom advento giesmę "Rasokit dangūs ...", bei "Magnificat, magnificat anima, mea Dominum ..."
Bažnyčioje gana vėsu, todėl pakviesti į šiltą patalpą ir sukalbėję maldelę sėdome prie karštos arbatos puodelių. Prasidėjo draugiškas, nuoširdus pokalbis. O klausimų klausimėlių - nesuskaičiuosi.
Pabaigoje kunigas palinkėjo Dievo palaimos mūsų gyvenime.
Klubo prezidentė padėkojo kun. Eitvydui už šiltą priėmimą ir prisiminimui įteikė almanachą "Kupiškis".

Šv. Onos bažnyčia
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Pradėta statyti 1495 m., pabaigta 1500 m. Vėlyvosios gotikos stiliaus. Pamaldos vyksta tik lietuvių kalba.
Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. Dailės istoriko D. Kačmažiko teigimu, bažnyčią projektavo ir statė Mykolas Enkingeris.
Pastatyta bažnyčia naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų Šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 m. vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. Ji Šv. Onos bažnyčia naudojosi 1607–1613 m., 1795–1812 m. ir 1824–1940 m. Be to, bažnyčia 1501–1864 m. naudojosi Šv. Onos brolija. Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, 1610 m. nukentėjo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės pusės pastatyta zakristija. Per karą 1655 m. nuniokota. Po jo nutinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, pastatyti barokiniai altoriai.

Šv.Onos bažnyčios varpinė
1747 m. bažnyčia remontuota (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, užmūrytos pagrindinio portalo šoninės arkos. 1794 m., per Vilniaus apšaudymą, bažnyčia apdegė, sienose atsirado plyšių. Apie 1800 m. architektas Mykolas Angelas Šulcas ją restauravo, nutinkavo, o 1802 m. prieš bažnyčią pastatė 3 tarpsnių varpinę.