Knygų pristatymas Kupiškyje

Vlado Zinkevičiaus chorai Kupiškyje: Kupiškio r. švietimo darbuotojų choras. Be choro vadovo V. Zinkevičiaus joje rasite mokyt. Aldoną Jonušytę, Julių Jonušį, Feliciją Jakutytę, Joną Vilčinską ir kt. 1961 m. Fotografijos iš R. ir V. Tubelių archyvo.





Antroje nuotraukoje: Kupiškio vidurinės mokyklos moksleivių choras su vadovu ir dirigentu Vladu Zinkevičiumi. 1963 m. Atkreipkite dėmesį į šūkį, nurodantį kas, kur ir kada gyvens.

Iš "Kupiškio minčių" Noros NORVILAITĖS straipsnio

Praėjusio ketvirtadienio popietę visi, atėjusieji į Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salę, vos besutilpo joje. To priežastis – Kupiškio kraštui ir jo žmonėms reikšmingas renginys – žurnalisto, menotyrininko Vidmanto Jankausko knygos “Ilgėjęsis pasaulio: chorvedys Vladas Zinkevičius”, trečiosios dalies “Keliai veda Kupiškin III” bei Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėjos Danutės Baronienės parengto leidinio “Kupiškio rajono kultūros ir švietimo įstaigose parengtų ir saugomų kraštotyros darbų katalogas” pristatymas.

L. Matiukaitė pristatė daugeliui kupiškėnų gerai žinomą ir pažįstamą knygos “Ilgėjęsis pasaulio: chorvedys Vladas Zinkevičius” autorių Vidmantą Jankauską, kuriam ši knyga yra ketvirtoji. .
V. Jankauskas sakė, jog jį sudominusi V. Zinkevičiaus asmenybė, kuri labai reikšminga Kupiškio kraštui. Pasak autoriaus, nebūtina pažinoti žmogaus, apie kurį rašai knygą. Jų keliai tiesiogiai nebuvo susitikę, apie šį žmogų daug sužinojęs iš jo amžininkės mokytojos Aldonos Jonušytės, pas kurią lankydavosi ir negalėdavo nepastebėti į jį žvelgiančio skvarbaus chorvedžio žvilgsnio. Paaiškėjus, kad apie V. Zinkevičių yra daug prisiminimų, pasak autoriaus, prabudo jame tyrinėtojo instinktas. O kur dar per šimtas nuotraukų, pateiktų ponios Aldonos. Dar svarbu jam buvo ir tai, kad V. Zinkevičius atgaivino “Senovines kupiškėnų vestuves” – čia jau pagrindas išleisti knygą. V. Zinkevičius 1949 m. atvyko į Kupiškį, bet nemanė čia užsibūti, tam įtakos turėjo A. Jonušytė. Ji taip pat dalyvavo knygos pristatyme ir trumpai pasidalijo prisiminimais apie chorvedį. Pasak ponios Aldonos, jiems tekę kartu dirbti sunkiais pokario metais...
A. Jonušytė patvirtino teiginį, kad V. Zinkevičius atėjimas į jų šeimą lėmė “Senovinių kupiškėnų vestuvių” atsikūrimą. Keista tai, jog nebūdamas kupiškėnas, jis gerai kalbėjo tarmiškai, skatino šia tarme ir kitus domėtis. Apibūdindama jį kaip asmenybę, mokytoja sakė, jog jis buvo geras tėvas savo vaikams, nuolaidus, sukalbamas žmogus. “Jo nebėra, bet viskas liko tas pats, ir medžiai tie patys…” – apibendrindama savo mintis kalbėjo A. Jonušytė ir siūlė visiems susidomėjusiems perskaityti šią knygą.
Chorvedys Kupiškyje gyveno ir dirbo 1949-1974 m., vėliau gyveno Kaune, kur vargonininkavo. Tai buvo maištingos sielos asmenybė, gal todėl ir valdžiai neįtiko, tačiau jį pažinojusiems paliko neišdildomą įspūdį. Paskutinį kartą V. Zinkevičių matė ir girdėjo giedant apie 80-tuosius metus vienose Kauno kapinėse. Giedojo vyrų kvartetas, o vienas iš jų buvo V. Zinkevičius.
Tai – ryški ir svarbi Kupiškio kraštui asmenybė.
Direktorės pavaduotoja L. Matiukaitė, pristatydama antrąją knygą, – “Keliai veda Kupiškin III” – priminė, kad pirmoji jos dalis išleista 2000 m., antroji – 2002 m. Šioje, III dalyje, 80 straipsnių pateikė 70 autorių, kurių dauguma yra ne kupiškėnai. Šioje dalyje daugiausiai rašoma apie Skapiškio apylinkes, įdėti tarmiški tekstai, daug archyvinių dokumentų, bažnyčių aprašymų, straipsnių apie žymius krašto žmones.
Apie knygą ir jos sudarymą mokytoja Vytautė Eidukaitienė kalbėjo tarmiškai, beje joje pateikta nemažai ir tarmiškų tekstų. Knygos sudarytoja prašė prieš siunčiant jai straipsnius atidžiai persiskaityti, kad neliktų klaidų ir netikslumų, prie fotografijų prirašyti datą, vardą ir pavardę, nurodyti telefoną. V. Eidukaitienė vylėsi, kad atsirastų galimybė išleisti ir ketvirtąją dalį, nes dar daug kas nepaminėta. Pasak jos, tas knygas bus įdomu skaityti būsimoms kartoms.
Filomena Vilėniškytė-Marčiulionienė, Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė, prabilusi į susirinkusius, ragino kalbėti kupiškėniškai, nepamiršti gimtosios tarmės. Ji apgailestavo, kad dėl sveikatos problemų negalėjo į renginį atvykti pagrindinis knygos sudarytojas Petras Pečiūra – be jo nebūtų ir šio leidinio. “Daug širdies ir prisiminimų sudėta į šią knygą, kurią paliksime būsimoms kartoms”, - sakė Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė ir padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių knygų gimimo, už supratimą, patriotizmą. Vienas iš knygos sudarytojų Vytautas Pivoriūnas sakė, jog III knygos dalyje yra atskleidžiama daug dėmesio vertų faktų (šiaudinių stogų dengimas, vailokų vėlimas). Visa tai nueina į praeitį ir, kol ne per vėlu, turi būti perteikta būsimoms kartoms. Sudarytojas dėkojo straipsnių autoriams ir prašė rašyti apie žinomus žmones, kurie gali išeiti iš mūsų vaikų atminties. V. Pivoriūnas pasidžiaugė tuo, kad apie kai kuriuos kaimus gauna kelis aprašymus.
...L. Matiukaitė, išsaugojusi intrigą apie trečiąjį leidinį, pristatė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Danutės Baronienės parengtą kraštotyrinį leidinį, kurį finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Sudarytoja sakė, jog dar daug medžiagos yra nesurinkta, dar jos įstaigose yra likusios nuo kolūkių laikų.
...D. Baronienė dėkojo visiems, jai padėjusiems parengti leidinį, žadėjo sudaryti visų knygos dalių “Keliai veda Kupiškin” abėcėlinę pavardžių rodyklę.



Nuotraukose iš kairės : Filomena Marčiulionienė, Aldona Jonušytė, Vytautas Pivoriūnas.


























ir Vidmantas Jankauskas bei Danutė Baronienė.

13 Kupiškio vidurinės mokyklos laida 20 jubiliejaus proga su mokytojais : I-ma eilė iš kairės - mokyt. Juozas Vilkas, Genutė Raugaitė, mokyt. Vladas Zinkevičius, mokyt. Felicija Jakutytė, mokyt, Vladas Merkevičius, Vanda Zulonaitė. mokyt. Alfonsas Dubrindis, mokyt. Petras Mikantavičius. 1972 m.

.

Moksleivių oktetas su vadovu V. Zinkevičiumi. 1964 m.