2008-08-31

Mirė Vilius Užtupas


Eidamas 80-uosius metus Vilniuje mirė žurnalistas, leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros docentas Vilius Užtupas.

Vilius UŽTUPAS – kupiškėnas, gimė ir augo prie aukštaičių apdainuoto Lėvens, Miliūnų kaime. Iš vaikystės daug negandų patyrė. Anksti mirus mamai, tėtis Povilas Užtupas, Viliaus žodžiais tariant, nedidelis ūkininkėlis, liko su trimis mažais vaikais. O čia per karą dar sodyba sudegė...

Buvau žingeidus kaimo berniokėlis, prisimena Vilius. Teko ir mokslus kuriam laikui nutraukti. Bet namuose visada pilna buvo knygų.

Taigi kelias į apsisprendimą buvo aiškus – žurnalistika. Studijavo ir kartu dirbo radijo korespondentu. 1963 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą ir netrukus pradėjo dirbti "Šviesos" leidykloje – iš pradžių redaktoriumi, vėliau direktoriaus pavaduotoju. Ir taip beveik du dešimtmečius. Ir beveik du dešimtmečius (nuo 1964 m.) dėstė Vilniaus universitete, iš pradžių vakariniame Kauno fakultete, o nuo 1979 – Žurnalistikos katedroje,

Nuo 1964 metų Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete dėstė leidybos organizavimą ir poligrafijos pagrindus. 1979–1992 metais dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje. 1979-aisiais apgynė disertaciją apie senųjų Lietuvos spaustuvių raidą. Tobulinosi Krokuvos Jogailos universitete.

Ypač įsirėžia Viliaus Užtupo – kultūros skleidėjo aktyvi pozicija Sąjūdžio metais. Inicijuodamas XX a. tarpukario uždraustos publicistikos leidybą, prisidėjo prie žurnalistikos istorijos dalyko naujos programos kūrimo. Spaudos žurnalistikos katedroje gyveno Atgimimo nuotaikomis, kur iki pat struktūrinės reformos griaudėjo linksmas, dainingas docento balsas. V. Užtupas išleido 2 tomų teorijos straipsnių rinkinį „Žurnalisto žinynas”.

1989 metais kartu su kitais įkūrė „Sietyno“ leidyklą, išleido B. Brazdžionio eilėraščių knygą „Poezijos pilnatis“, V. Biržiškos „Aleksandryną“. 1992-aisiais įkūrė savo leidyklą, išleido (1992 ir 1996) dvi „Žurnalisto žinyno“ knygas, kitų vertingų leidinių. Pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygutes. Tarp keliolikos išleistų – jo paties parašytos Lietuvos lakūnų biografijos (formatas 34x25 mm), pats mažiausias leidinys „Lietuviškai knygai 450 metų“ (16x11 mm), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Periodikoje V. Užtupas paskelbė apie 150 straipsnių, išleido knygų apie leidybą ir poligrafiją, tarp jų – „Kaip gimsta knyga“ (1976), „Nuo autoriaus iki skaitytojo“ (1980), „Kaip įrišti knygą“ (1983), „Saliamono Banaičio spaustuvė“ (1996), „Lietuvos spaustuvės“ (1997).

Kol buvo greitesnis užsukdavo į Vilniaus kupiškėnų klubą, įdomiai pasakodavo apie knygų leidybą. Buvo tvirtas vyras, dalyvaudavo to laikmečio stipruolių konkursuose.

Regina, regatoto@yahoo.co.uk, 2008 08 31
Tebūna šviesi Dėstytojo kelionė į Anapusybę, koks jis buvo šviesus žemiškosios tarnystės kely. Puikus dėstytojas, šaunus žmogus, o kai užvesdavo dainą- galėjo lempos gęsti, jeigu jų dar būtų buvę...Kai išgirdau liūdną žinią, taip skaudu liko, jog prieš kelerius metus užkalbinau Dėstytoją, važiavusį į namus, autobuse. Jis taip apsidžiaugė, ir taip atkakliai kvietė užeiti į svečius savo parapijonę (esu kupiškietė), bet...kaip visada, stigo laiko. Užuojauta artimiesiems.

Kupiškėnai, delfi@lt, 2008 08 29
Geras buvo žmogus. kol galėdavo, gana dažnai atvažiuodavo į tėviškę. Labai išprusęs, turėjo sukaupęs įdomią biblioteką. jo hoby - labai mažos suvenyrinės knygutės. Užuojauta artimiesiems.

Pagal Delfi, Kauno diena

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą