Kupiškėnų enciklopedija

Iš užmaršties prikelianti, nuo užmaršties apsauganti

(žiupsnelis minčių prie po žiupsnelį surinktos knygos)

„Kupiškėnų enciklopedijos“ viršelis

Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido (spausdino UAB „Vilniaus spauda“, Vilnius, 2006) vyriausiojo redaktoriaus ir sudarytojo Vidmanto Jankausko, redaktorių Vidos Augustinaitės-Žilinskienės ir Broniaus Kurkulio (pagrindiniai rėmėjai – Kupiškio rajono savivaldybė ir Kultūros ir sporto rėmimo fondas) „Kupiškėnų enciklopedijos“ pirmąjį tomą. Tai solidi, nuo A iki J, 607 puslapių knyga (numatoma išleisti dar du tomus).

Kupiškėnas Petras Babickas, atsiliepdamas į Juozo Prunskio kvietimą kultūrininkams pasisakyti dėl savo pasaulėžiūros, rašė: „Lietuvė motina – lietuvių tauta. Vaidila, lietuvė, prie ratelio mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų tautos ateities gyvenimas ir kova“. Iš tikrųjų be talkos vargu ar įmanoma vienam ar keliems autoriams tokią knygą išleisti. Talkininkų išvardytas visas pulkas, reikia viltis, kad jų pakankamai atsiras dar dviem tomams.

Mažųjų tautų didžiausias turtas yra jų kultūra. Lietuva, nepasižyminti itin vertingais medžiaginiais turtais, savo kultūra pasauliui yra tikras lobynas. Vien lietuvių kalba – kultūros esminė dalis – yra Europos kalbų pramotė, lietuvių mitologija, dailė, muzika yra tiek savita, kad patraukia seniausių kultūrų atstovų dėmesį. Tik patys dažnai šių lobių deramai neįvertiname ir tarsi kokie šykštuoliai pasauliui nerodome. Iki nepriklausomybės atgavimo, žinoma, ir tinkamų sąlygų tam neturėjome, nes tautinės kultūros puoselėjimas, tausojimas bei propagavimas galėjo būti prilygintas šovinizmui ar kėsinimuisi pažeminti „vyresniojo brolio“ kultūrą. Turime džiaugtis, kad su nepriklausomybės atgavimu mūsų kultūra atgimsta, kad kuriasi nauji kultūros židiniai, kad įsižiebia kultūros žiburiais vadintini kultūros puoselėtojai, nešėjai.

Ne vien Kupiškio krašto kultūros arimų artoju turėtume vadinti vyriausiąjį „Kupiškėnų enciklopedijos“ redaktorių Vidmantą Jankauską. Dailėtyrininkas, žurnalistas, dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtinis, dar nepasiekęs savo amžiaus zenito, per dvidešimt savo kūrybos knygų lentyną, padedant talkininkams, papildė dar viena, Kupiškio krašto kultūros reiškinius bei kultūros žiburius iš užmaršties keliančia, nuo užmaršties saugančia knyga.

Kaip istorikas, dailėtyrininkas ir žurnalistas, V.Jankauskas į enciklopedijos akiratį pasistengė įtraukti ne vien sausus faktus, bet, parodydamas asmenybes bei reiškinius, atskleidžia jų reikšmę Kupiškio krašto, visos mūsų tautos ir valstybės raidai, kas enciklopedijai teikia ugdomąjį, ypač dabartiniam jaunimui aktualų, dėmenį. Paminėsiu tik vieną jų.

Antai, atsivertus enciklopedijon įdėtus duomenis apie jaunuosius ūkininkus, jaunimo bendravimą, jaunimo ratelius, jaunalietuvių sąjungą, atsiskleidžia nepelnytai į užmarštį nustumta, iki šiol iš jos nekeliama tokia jaunimo veikla, toks patriotizmo bei pilietiškumo šaltinis, prie kurio turėtų grįžti dabartinis jaunimas ir ypač tie, kurie rūpinasi jaunimo švietimu bei ugdymu, valstybės vadovai. Būtų apmaudu ir skaudu, tautai ir valstybei žalinga, jei nebūtų prikelta tai, kuo gyvenome, ką turėjome, su kuo į ateitį ėjome, su kuo eiti turėtume. Mokslininkė Jonė Žebrytė enciklopedijoje atskleidė anuometinę organizuotą jaunimo veiklą ir bendravimą Kupiškio krašte, tačiau jos kruopščiai tyrinėti reiškiniai apėmė visą Lietuvą. Ar ne todėl buvę jaunieji ūkininkai, net paversti kolūkiečiais, neprarado meilės žemei, rūtų darželiams, jaunalietuvių sąjungos ugdytam jaunimui užteko galių ginklu priešintis okupantui ištisą dešimtmetį?..

„Kupiškėnų enciklopedija“ – Lietuvos kultūros paminklas, paminklas užgesusiems ir švytintiems tautos žiburiams, žinių ir ugdymo šaltinis.

Linkėkime redaktoriams, autoriams ir rėmėjams geros kloties tęsiant prasmingą, iš užmaršties keliantį, nuo užmaršties saugantį leidinį.

Algimantas ZOLUBAS

© 2007 „XXI amžius“